Prieš gerą savaitę Ukrainos auditoriją pasiekė mūsų maketuotas žurnalas apie Lietuvą. Iš esmės tai propagandinis leidinys apie europinio pasirinkimo teikiamus privalumus ir perspektyvas. Vienas pagrindinių iššūkių buvo išleisti tokio turinio leidinį, kuris būtų patrauklus ir įdomus skaitymui, turėtų aiškią žurnalo formą. Manome, kad daugiau mažiau tai pavyko.

Prieš kurį laiką pradėjome darbus ties labai įdomiu ir prasmingu leidiniu, t.y. Pirmuoju Lietuvos Statutu. Šios knygos turinį sudarys Statuto (Lauryno nuorašo, lot. k.) fotokopija, teksto originalas bei vertimai į lietuvių, anglų kalbas. Tikimės, kad tai pasitarnaus Lietuvos, kaip gilias europines šaknis turinčios valstybės įvaizdžio puoselėjimui, ypač šiais, EU pirmininkavimo metais.

Numatomas formatas 260×260 mm, planuojama dalis tiražo su ypatingais rankų darbo odiniais viršeliais.

Iš patirties galiu tik patvirtinti žemiau pateiktų teiginių teisingumą.

O ir naujos komunikacijos technologijos / būdai turi du galus – viena vertus atveria dideles galimybes greitam ir kokybiškam darbui, kita vertus gali blaškyti. Tenka atsirinkti.

Filmukas apie Rio olimpinių žaidynių logo sukūrimą…

Tai kiek vis gi turi kainuoti geras logo?

Šiandien be didelių fanfarų švenčiame kuklų 10 metų gimtadienį. Greitai gi tas laikas eina. Dar šiandien prisimenu, kaip draugai ragino steigti įmonę, kaip nusipirkau pirmąjį nešiojamą ASUS kompiuterį, kaip rankos drebėjo išrašant pirmąją sąskaitą…

Gal ir negaliu pasigirti dideliais profesiniais laimėjimais ar smarkiai išplėtotu verslu. Vis tik darome tai, kas mums patinka. Į tai įdedame visą širdį. Ir yra tų, kurie mus vertina. Ačiū jiems.

Ir, žinoma, didžiausias ačiū esamiems ir buvusiems bendradarbiams.

Darius

Šį kartą pasidalinsiu keliomis “Visa tiesa apie diskriminaciją” knygelės nuotraukomis. Tai jau antroji šios serijos knyga, išlaikytas 150×150 formatas, spausdinta ant perdirbto Cyclus popieriaus.

Šiandien apturėjau nemalonų pokalbį su vienu užsakovu. Istorija tipinė: norim išleisti gražią knygą, 600 puslapių su iliustracijom, nespalvotą; kadangi su užsakovu dirbam ne vieneriu metus, imamės įvadinio darbo: pagal turimą medžiagą apskaičiuojam apimtis, pasiūlau įdomesnį popierių, formatą, įrišimo tipą, viršelio apdailą… darbas skubus, nedelsdami pradedam konstruoti dizainą… nusiunčiu dizaino sąmatą… tada prasideda: užsakovo netenkina “išpūsta kaina”. Sakau, kiek galite skirti? Minus 60 proc., bet norime, kad knyga būtų gražesnė už kitas. Su kaina sutinku, tebūnie tiek, tik kokybė tikrai bus prastesnė, dirbsim automatiniu greituoju būdu. Dar taupydamas užsakovas atsisako visų spaudos specifikacijos subtilybių – bus A4 formato ant paprasto ofsetinio popieriaus… jų valia

Tada pasidaro gaila. Gaila ne tiek tų kelių nuderėtų tūkstančių, ir ne beprasmiškai sugaišto laiko. Gaila praleistos progos. Gaila, kad įdomi ir prasminga knyga bus išleista visiškai beveidžiu ir pilku pavidalu. O medžiaga ir tema įdomi (su malonumu perskaičiau vieną knygos dalį, ką darau labai retai).

Klausimas dar bendresnis: kokia yra tokių knygų prasmė? Negi jos leidžiamos tik tam, kad užsidėti paukščiuką ir jau rytoj atsidurs lentynose, ilgam? Šiandien tampame Maksimų ir Senukų šalimi, kur viskas apsprendžiama kuo pigesne kaina, kur produktai yra kuriami tam, kad išleisti pinigus ir netrukus viskas lieka tik buhalterių suvestinėse, kur visi ignoruoja kokybę ir ilgalaikę vertę.

Savo veikloj visada ieškome to, kad yra virš bendros masės, kad išsiskirtų ir būtų bent kiek patraukliau. Ir ypač skaudu, kai užsakovai to nemato ir taupyti pradeda nuo kūrybinių, o ne nuo gamybinių sąnaudų.

Na ką darysi, atsidūsti, – tokia realybė. Ir su viltimi tikiesi pasikeitimų, ieškai tų, kurie vertina ne tik didelį tiražą ir mažą savikainą…

O kodėl dizainas kainuoja daugiau?

Todėl, kad į šią savoką įeina visa serija prengiamųjų darbų, kaip pvz. formato, popieriaus, parinkimas, idėjos dėl viršelio tipo ir apdailos detalių (tekstilė, folija ir kt.) – visa tai reikalauja laiko tiek pavyzdžių panagrinėjimui, tiek knygos specifikacijos suderinimui.
Dizainas parengtas atsižvelgiant į knygos turinį, apspręsti antraščių, išnašų, autorių foto, kitų nuotraukų išdėliojimo ir proporcijų klausimai – tai irgi darbas, padaromas ne per valandą.

Ir jei vis dar galvojate, kad leidinio dizaino kūrimas prasideda tik įsijugus InDesign programą, tai labai klystate.

Publikuoju jau tradiciniu tapusį EIGE kalendorių (šiemet dar mažesnio, A4 formato).

Be naujo formato EIGE kalendorius išsiskiria fotografijomis – šiemet portretai daryti ne baltame fone. Toks buvo užsakovo pageidavimas ir, ko gero, ne be pagrindo.

Iš įdomesnių iššūkių galėčiau paminėti tai, kad Portugalijoje turėjome nufortografuoti dvi ponias ir jas abi sutalpinti į vieną puslapį. Kartu jos fotografuotis atsisakė, tad teko pasitelkti fotošopinius įgūdžius. Rezultatas štai toks (pateikius sumontuotą ir atskiras nuotraukas):

Kūrybos vadovas: Darius Abromaitis
Dizainas: Darius Abromaitis
Nuotraukos: Visvaldas Grauslys (TopForma)
Spauda: Kopa