Prie Trakų pilies, saloje, planuojamas statyti paminklas Vytautui Didžiajam: http://vytautosajunga.lt/skulpturos-maketas (pateiktoje nuorodoje dar neatsispindi naujoji vieta)

Kadangi su iniciatyvine grupe sieja draugiški ryšiai, sutikome pagelbėti su maketais. Tačiau tai nereiškia, kad negaliu išreikšti savo nuomonės apie patį projektą.

Su visa pagarba autoriui, man akivaizdžiai akis bado paminklo vaizdinis užtaisas, poveikis. Ar tikrai toks paminklas sukels praeiviui susižavėjimo ir valstybinio-istorinio pasididžiavimo jausmą? Labai tuo abejoju. Esu įsitikinęs, kad reikėjo naudotis labiau tradicinėmis laiko jau patikrintomis išraiškos priemonėmis vaizduojant valstybės bene labiausiai gerbiamą ir mistifikuojamą istorinę asmenybę. Dabar gi turėsim(?) dar vieną “Gediminą”, kuris gal ir suvokiamas tam tikros “rinktinės” publikos, tačiau liks nesuprastas eilinio praeivio galvoje.  O juk tokie paminklai statomi ne menui, bet tautai. Ir jų pagrindinis tikslas yra ugdyti istorinę sąmonę o ne meninį skonį.

Apie meninę vertę nesiplėsiu, nes gražu-negražu visuomet yra subjektyvaus vertinimo sferoje.

su albumo “Didžioji Lietuva” III tomo leidimu ne taip jau viskas sklandžiai. Kiek suprantu, viskas užstrigo ties tekstais, istorinio traktavimo niuansais. Gaila, nes iš dizaino pusės mums tereikia savaitės kitos maketui užbaigti.

Turiu atsiprašyti už kelių mėnesių tylą – nesinorėjo tuščiažodžiauti ir rašyti apie nieką. Be to, po rinkiminio maratono reikėjo ir truputi pailsėti.

Užsiminsiu, kad šiuo metu vėl turim veiklos su rinkimais, konkrečiau su naujo Seimo nario rinkimais Klaipėdoje. Bet apie tai bus teisinga parašyti jau po rinkimų.

Kiek nuliūdino vieno kliento sprendimas savo leidinius leisti kitur. Nors pernai jiems sukūrėme tikrai puikią brošiūrą. Teko girdėti ir matyti jų pasitenkinimą rezultatu. Kodėl dabar toks sprendimas? Formaliai jie paskelbė viešuosius pirkimus per CVP IS ir kartu suplakė dar ir video reklamas. Kažkas laimėjo, aš net neturėjau prielaidų dalyvauti

Apskritai apie lietuviškuosius viešuosius pirkimus turiu laaabai negatyvią nuomonę. Viena vertus tai yra idiotiškų reikalavimų puokštė. Ir dažniausiai juose viskas paremta mažiausia kaina. Tai ką tu ten gali pasiūlyti? Kuri nors spaustuvė visuomet padempinguos tiek su spauda, tiek su savais “dizaineriais”, t.y. vidutinio lygio maketuotojais. Kokie šansai mums, siūlantiems kokybišką dizainą? Sakyčiau mažiau nei minimalūs. Čia ir paradoksas: tai, kas turi atnešti geriausią rezultatą dažnai suteikia pigius ir nekokybiškus sprendimus. Ką gi, “skūpas moka dvigubai”.